- rakimas
- rakìmas sm. (2) K, DŽ, rakìmasis (1), rãkimas (1) → 1 rakti: 1. Sklendžiant tokį skląstį, būtinas yra rakimas, t. y. badymas raktu į rančius ir skylutes K.Būg. 2. NdŽ. | refl. NdŽ. 3. → 1 rakti 5: Vis lietai ir lietai, su rakimù burokų pasvėluosim Tvr. Koks čia rakìmas su tokia kirka – tik žemę gadini Klt. 4. iešmas, kartis kam išlupti, išrakti: Vantai kotą, o ne rãkimą išsikirtai – ką juo išlupsi?! Vkš. \ rakimas; prarakimas
Dictionary of the Lithuanian Language.